- palaidinis
- 2 palaidìnis, -ė adj. (2), paláidinis (1) 1. žr. palaidas 1: Blaudžioja lyg šuo palaidinis Vrn. 2. žr. palaidas 5: Ir išvydo bernelis visą pulką mergelių – ir visos kaip viena palaidiniais plaukeliais (ps.) Rod. 3. palaidai, laisvai gulintis, platus, neaptemptas (apie drabužį): Paláidinius ėmė siūti marškinius be apkaklikių Grd. Palaidiniai marškiniai (kurių rankovės nesusisega) dar geriau nešiot nei su kaunieriukais – jų rankovės nebrygzta Nč. Tu atejai pas mane su drobiniais palaidiniais marškinėliais, palaidinėm rankovėlėm Rod. Turiu vienus tik palaidinius marškinius Arm. Jupelė palaidine vadinos, su juostele sujuosama Skd. Motriškoms tokiose dienose (nėščioms) geriausiai arba jupelės, arba palaidinės nažutkos Brs. 4. susijęs su palaidžiu (polaidžiu): Žirniai palaidiniai (juos sėja anksti, kai tirpsta sniegas, pradeda šyluoti) Zr. Palaidìnis (drėgstąs) sniegas Švn. 5. Iš, Lzd, Mrk, Kpč menkai penimas (apie kiaules): Nėra gerų pelų, tai tos mūs palaidìnės kiaulės sukūdo, pašiūšo Lp. Mes ir vasarą laikome penimių ir palaidìnių kiaulių Alv. Pas juos dar dvi palaidìnės kiaulės Drsk. Paleisk palaidinès kiaules, tegu nor apie kampus pasitąso Pns. 6. skirtas palaidynei (žuvų gaudymo įrankiui): Palaidìnis volas iš baltų ašatų paleistas į vandenį su meškere J. 7. laidytinis: Palaidìnė putra (sriuba su skystos, šaukštu leidžiamos tešlos kukuliais) Skdv.
Dictionary of the Lithuanian Language.